fotoelektrinio jutiklio veikimo principas
Fotoelektrinis jutiklis yra sudėtingas aptikimo įrenginys, veikiantis šviesos skleidimo ir priėmimo principu. Ši pažangi technologija naudoja šviesos spindulį, paprastai infraraudonąjį, matomąjį raudonąjį arba lazerį, kad aptiktų objektų buvimą, nebuvimą ar atstumą. Jutiklis susideda iš dviejų pagrindinių dalių: spindulį skleidžiančio siųstuvo ir atsispindėjusį ar pertrauktą šviesos signalą priimančio imtuvo. Kai objektas patenka į jutiklio aptikimo zoną, jis arba užblokuoja, arba atspindi šviesos spindulį, kuris inicijuoja jutiklio reakciją. Šiuolaikiniai fotoelektriniai jutikliai naudoja įvairius jutimo režimus, tokius kaip proskaidrumo, atspindžio su atspindinčia plokštele ir sklaidingo atspindžio režimus, todėl jie labai universalūs įvairioms aplikacijoms. Šie jutikliai puikiai tinka pramonės automatizavimui, gamybos procesams, pakuotės linijoms ir saugos sistemoms. Dėl jų aukšto reagavimo greičio, paprastai milisekundžių diapazone, galima tiksliai aptikti ir suskaičiuoti greitai judančius objektus. Be to, jutikliai gali efektyviai veikti sunkiomis sąlygomis, turėdami integruotą apsaugą nuo aplinkos šviesos trikdžių bei kitų aplinkos veiksnių. Galimybė integruotis su šiuolaikinėmis valdymo sistemomis per skaitmeninius ar analogaus tipo išvestis daro juos būtinais komponentais „protingoje“ gamyboje ir „Industry 4.0“ programose.